Pagrindinis projekto tikslas – sukurti specializuotą automatizuotą elektros energijos sistemų diagnostikos ir prognozavimo platformą.
prof. dr. Van Khang Huynh
dr. Jānis Zaķis
prof. dr. Anton Rassõlkin
assoc. prof. dr. Toomas Vainmann
Projekto koordinatorius yra Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH). Konsorciumo partneriai yra Adger universitetas, Talino technologijos universitetas (TalTech), ir Rygos technikos universitetas (RTU).
Projekto vadovas, VILNIUS TECH
Prof dr. Algirdas Baškys elektros variklių valdymo elektroninių prietaisų srityje dirba nuo 1988 metų. 1988 metais vadovavo projektui, skirtam kompaktinės vaizdo kameros bešepetinių nuolatinės srovės variklių valdymo integrinės grandinės kūrimui. Nuo 1990 metų vykdo taikomuosius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus dažnio keitiklių, skirtų trifazių ir šešiafazių kintamosios srovės indukcinių variklių greičio ir sukimo momento valdymui. Jis vadovavo dviem Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) finansuojamiems Aukštųjų technologijų plėtros programos projektams, taip pat nemažai verslo finansuojamų projektų, skirtų dažnio keitiklių, skirtų kintamosios srovės indukciniams varikliams valdyti, kūrimo projektams. Jis sukūrė variklio greičio grįžtamojo ryšio reguliavimo algoritmus naudojant dažnio keitiklius, taip pat trifazių ir šešių fazių dažnio keitiklių išėjimo įtampos formavimo algoritmus. Trys A. Baškio doktorantai apgynė daktaro disertaciją trifazių ir šešiafazių dažnio keitiklių kintamosios srovės indukciniams varikliams srityje. A. Baškys paskelbė 186 mokslines publikacijas, iš kurių 35 yra skirtos elektros variklių valdymui ir fotovoltiniams keitikliams naudojamiems keitikliams. Tyrimo rezultatus pristatė daugelyje mokslinių konferencijų Europoje ir JAV. Stažavosi viename stipriausių elektros variklių valdymo centrų Europoje – Energetikos technologijos institute, Olborgo universitete, Danijoje, 2002 m. Skaitė paskaitas studentams ir universiteto dėstytojams mikrovaldiklių ir galios elektronikos srityse m. šie universitetai: Aveiro universitetas (Portugalija, 2011 ir 2014 m.), Koventrio universitetas (JK, 2012 m.), Helsinkio Metropolia taikomųjų mokslų universitetas (Suomija, 2012 m.), Karlo III universitetas Madride (Ispanija, 2013 m.), Nacionalinis technikos universitetas Atėnų (Graikija, 2015 m.), Budapešto technologijos ir ekonomikos universitetas (Vengrija, 2016 m.), Norvegijos Pietryčių universitetas (2017 m.), Gdansko technologijos universitetas (Lenkija, 2018 m.), Varšuvos technologijos universitetas (Lenkija, 2019 m.).
Chief Researcher, VILNIUS TECH
Prof dr. Arturas Serackis projekte atsakingas už dirbtiniu intelektu pagrįstų modelių kūrimą, analizę ir mokymą projekto inovatyviai sistemai. Jis yra patyręs tyrėjas, kuriantis dirbtiniu intelektu pagrįstus sprendimus įvairiems praktiniams pritaikymams, įskaitant vaizdo požymių išskyrimą ir klasifikavimą, kalbos signalų apdorojimą, inercinių jutiklių signalų apdorojimą ir analizę realiuoju laiku, mašininiu mokymusi pagrįstą realiojo laiko medicininių signalų analizę. Jo naujausi sėkmingi rezultatai apima giluminio mokymosi taikymą analizuojant tolimosios infraraudonosios spinduliuotės spektrinius vaizdus realiuoju laiku, rekurentiniais tinklais pagrįstus sprendimus, skirtus žmogaus veiklos atpažinimui realiuoju laiku, didelių nesubalansuotų duomenų klasifikavimą prognozavimo uždavinių sprendimui.
Senior Researcher, VILNIUS TECH
doc. dr. Raimondas Pomarnacki buvo 2 MTEP projektų vadovas ir 5 kitų projektų vykdytojas. 2011 m. apgynė daktaro disertaciją „Electrodynamic Retardn Devices using Parallel Computer Systems“, paskelbė 8 mokslinius straipsnius, iš kurių 7 yra ISI Web of Science referuojamose duomenų bazėse su citavimo indeksu. Dalyvavo per 10 tarptautinių konferencijų užsienyje ir Lietuvoje. Raimondas daugiausia dėmesio skiria įvairios paskirties elektromagnetinių prietaisų, tarp jų ir antenų, tyrimams ir projektavimui, taip pat elektrotechnikos ir signalų apdorojimo sritims. Taip pat jis turi didelę patirtį kuriant programinę įrangą, skirtą įterptųjų sistemų, skirtų valdyti, stebėti elektros ir elektroninius prietaisus, kūrimo srityje. Be to, keletą metų jis kūrė ir diegė įvairius signalų apdorojimo ir neuroninių tinklų metodų algoritmus, skirtus analizuoti, aptikti ir valdyti įvairius autonominių transporto priemonių elgsenas, variklio valdymą ir išmanųjį elektromagnetinių įrenginių, tokių kaip antenos, darbą.